Emo subkultūra.

Didmiesčių gatvės mirga nuo viena už kitą įdomesnių subkultūrų: hipiai, pankai, gotai jau yra atpažįstami, ko gero, ir mūsų močiutėms, tačiau vis dažniau išgirstame apie naują, iki šiol negirdėtą „veislę“ – tai EMO.
Interneto forumai lūžta nuo diskusijų „už“ ir „prieš“ emo. Jaunos merginos kone alpsta aptarinėdamos emo berniukų grožį, o tėvai jau ima melstis, kad tik atžala nenuspręstų tapti jų atstovu… Taigi kas per padaras yra emo ir kaip jį atpažinti?
Emo (ang. emotional punk) visų pirma - jaunimo srovė, aštuoniasdešimtųjų pabaigoje gimusi JAV, turinti savo stilių ir grupes. Neseniai pasiekusi ir Lietuvą, emo banga įtraukia į savo gretas vis daugiau paauglių, kurie nori pademonstruoti savo išskirtinumą ir naujas, negirdėtas, mažai kam suprantamas tiesas.

Vešlenantis atsiskyrėlis
Naujoji subkultūra formuoja paauglio atsiskyrėlio, atstumtojo įvaizdį. Jiems būdinga depresija, linkimas į savižudybę, verkšlenimą ir venų pjaustymąsį. Emo subkultūros atstovai rengiasi maišydami „gothic“ ir „punk“ stilius. Labai svarbi jų gyvenimo dalis - muzika, o ypač jų mėgstamiausios grupės, kurių dainų žodžiai yra cituojami visur ir visada. Būdami itin emocionalios asmenybės, emo taip pat kuria eiles, dažniausiai negatyvių emocijų pobūdžio.

EMO muzika
Emo - tai emocionalusis punk rock’as su pop priemaišomis, susiformavęs ir pakrikštytas Vašingtone. Legendos sako, jog pavadinimą suteikė muzikos gerbėjas iš minios, šūktelėjęs „You&undefined;re emo!“. Paprastai emo muzika pasireiškia gitaromis ir ramiu arba beprotiškai rėkiančiu solisto balsu. Pavyzdinės emo grupės - Dag Nasty, Moss Icon, Mohinder, Promise Ring, Mineral, Get Up Kids, My Chemical Romance, The Used, Taking Back Sunday.

Kaukolės + kaspinėliai
Viena emo atstovių - keturiolikmetė Vilniaus Simono Daukanto vidurinės mokyklos mokinė Aleksandra Podvalnaja - pasakoja, jog klasikinis emo nešioja „inkariukus“, cigaretės formos džinsus, auskariuką lūpoje, gausiai apvedžioja akis juodai. Daug kur ant aprangos piešiamos kaukolės. „Svarbi stiliaus dalis – šukuosena. Kirpičiai ant šono, dengiantys veidą, plaukai iškarpyti, dažnai iš nugaros pašiaušti. Populiariausia plaukus dažyti juodai, tačiau tai nėra būtina. Tarp emo merginų madinga įsisegti kaspinėlius į plaukus“, - „padoraus“ emo išvaizdą nupasakoja Aleksandra.

Iš depresijos negeria, tik pjaustosi
Emo Aleksandra teigia, kad šio stiliaus atstovo vidus taip pat turi būti niūrus, pasaulėžiūra negatyvi. Krizės akimirkomis emo elementariausiai nori mirti. „Taip, emo iš tiesų pjaustosi venas, kai susipyksta su kuo nors ar prisimena ką slogaus ir liūdno. Viena mano draugė mirė nukraujavusi po susipjaustymo. Na, aš nemanau, kad reikia pjaustytis iki mirties, bet kai kada juk būna iš tiesų sunku“, - konstatuoja naujojo stiliaus atstovė. Aleksandra primena, jog emo depresuodami negeria alkoholio, tik nori mirties.

Niekas nemėgsta EMO
Tarp subkultūrų dažnai atsiranda priešpriešų – skinhead’ai nemėgsta pankų, o reperiai nesupranta gotų. Paklausta, su kuo nesutaria emo, Aleksandra sako: „Su visais! Absoliučiai niekam nepatinka emo, visi nori juos mušti ir naikinti. Gal tik vyresniems kitų subkultūrų šalininkams emo netrukdo“, - dūsauja Aleksandra.


Tėvams primena lėlę
Aleksandra, paklausta, kokią vietą gyvenime užima jos stilius, atsako: „Na, man patinka. Kai kurie sako, jog emo – naujasis „fyfų“ stilius. Bet aš tam nelinkusi pritarti“.
Žinoma, tėvai retai būna patenkinti paauglių noru išsiskirti ir šokiruoti aplinkinius. Aleksandra taip pat pripažįsta susidūrusi su neigiama tėvų reakcija. „Mano mamai nepatinka, kaip aš dažausi, ji sako, kad atrodau pernelyg panaši į lėlę“, - nusijuokia pašnekovė.


Mokytojai nesikabinėja
Kitas emo šalininkas, keturiolikmetis aštuntokas Justas Zasčižinskas, iš Simono Daukanto vidurinės mokyklos pasakoja, jog mokytojai nesikabinėja ir toleruoja emo aprangos stilių. „Neteko sulaukti neigiamos mokytojų reakcijos. Gal jie net nežino, kas tie emo“, - šypteli Justas.



Iš Zebros.